

Pasaulinis turizmo sektorius muša rekordus ir išlieka vienu svarbiausių pasaulio ekonomikos variklių. Pasaulio kelionių ir turizmo tarybos duomenimis, šio sektoriaus indėlis į pasaulio ekonomiką jau siekia apie 11,7 trilijono JAV dolerių bei sudaro daugiau nei dešimtadalį pasaulio BVP, o šiemet prognozuojamas dar apie 3–4 proc. augimas. Tačiau kartu su šiais rekordiniais skaičiais žiniasklaidoje vis dažniau mirga nuotraukos iš lūžtančių Europos miestų gatvių. Ar egzistuoja riba, kiek turistų yra per daug?
Praėjusiais metais vien Ispaniją aplankė 96,8 mln. tarptautinių turistų, o šiemet ši šalis jau artėja prie šimto milijonų ribos. Lygiagrečiai apskriejo vaizdai iš Barselonos, kur vietiniai gyventojai vandens pistoletais purškia lauko kavinių lankytojus, o ant sienų atsirado užrašai, raginantys atvykėlius vykti namo. Tūkstančiai žmonių Maljorkoje išėjo į gatves, protestuodami prieš masinį turizmą. Iniciatyva „Mažiau turizmo, daugiau gyvenimo" jau trečius metus iš eilės rengia protestus pirmiausiai vokiečių ir britų turistų pamėgtoje saloje. Pagrindinis jų reikalavimas – riboti lankytojų skaičių. Atėnai ar Venecija taip pat garsiai svarsto apie griežtesnius ribojimus.
Ar masinis turizmas tapo nekontroliuojamu monstru, griaunančiu vietinių gyvenimus ir naikinančiu autentiškumą? Turizmo ekspertai ragina pažvelgti giliau ir kelia klausimą, ar problema slypi pačiame keliautojų skaičiuje, ar vis dėlto tam įtakos turi kitos priežastys.
Kelionių organizatoriaus „Travel Planet" vadovės Gabrielės Štaraitės teigimu, masinis turizmas yra ne tiek erdvės, o pirmiausiai kalendoriaus problema. „Vien Ispanijoje liepą ir rugpjūtį apsilanko daugiau nei 22 milijonai žmonių, tai reiškia, kad beveik ketvirtadalis metinio srauto susigrūda į du vasaros mėnesius. Tuo tarpu didžiąją metų dalį šalis lieka atvira ir rami. Masinio turizmo reiškinį sukūrė ne tiek pigūs skrydžiai ar trumpalaikė nuomos bumas, kiek faktas, kad viso pasaulio žmonės paprastai atostogoms renkasi tuos pačius vasaros mėnesius – liepą ir rugpjūtį. Ir nebūtinai savo noru. Tokį sprendimą nulemia tai, kad vasara yra vaikų atostogų metas. Tėvai negali atostogauti bet kada – jie priversti keliauti tuomet, kai vaikams vyksta mokyklos atostogos. Ir nepaisant to, kad žiemos mėnesiais dėl klimato sąlygų statistiškai daugiau keliautojų patraukia į Pietų pusrutulį ar Aziją (Tailandą, Balį), tačiau šie keliaujančiųjų kiekiai toli gražu neprilygsta atostogaujančiųjų vasarą skaičiams", - aiškina Gabrielė Štaraitė.

Tarptautinio kelionių organizatoriaus „Coral Travel" vykdomoji direktorė Baltijos šalims Olga Belova pritaria, kad sezoniškumas yra itin jaučiamas turizme ir pabrėžia esminį skirtumą tarp atostogų miestuose ir kurortuose.
„Viduržemio, Egėjo ar Raudonosios jūros kurortuose – Turkijoje, Egipte, Graikijos salose – turizmo infrastruktūra yra projektuojama taip, kad atlaikytų didžiausius vasaros piko keliautojų srautus. Viešbučių kompleksai turi dideles privačias teritorijas, restoranus, paplūdimius, pramogų zonas. Tūkstančiai poilsiautojų, atvykstančių liepą ar rugpjūtį, gali mėgautis saule bei poilsiu kurortuose, neapkraudami vietos gyventojų kasdienybės miestų senamiesčiuose. Taip pat reikia nepamiršti, kad „karštieji" atostogų paklausos laikotarpiai yra ne tik liepos ir rugpjūčio mėnesiai. Atostogaujantiems su vaikais tai bus ir rudens bei pavasario vaikų atostogų laikotarpiai. Kita vertus, tokie poilsiautojų srautai atskirose kurortų zonose neiškreipia kavinių, restoranų ar nekilnojamojo turto kainų pačiuose regionų miestuose", – pažymi O. Belova.
Nepaisant daug visuomenės dėmesio sulaukiančių antituristinių judėjimų, daugelio šalių finansinė gerovė reikšmingai priklauso nuo atvykstančių keliautojų atvežamų pajamų į šalių biudžetus. Todėl „visi turistai lauk" praktiškai niekada nereiškia „visi lauk".
2023 metų kovą Amsterdamas paleido kampaniją „Stay away". Taikinys buvo įvardytas atvirai – britai vyrai nuo 18 iki 35 metų. Reklamos jiems iššokdavo, kai jie paieškoje suvesdavo „bernvakaris Amsterdame" arba „pigus viešbutis Amsterdame". Miestas oficialiai pasakė, kokia turistų grupė jam netinka, tačiau ši kampanija pageidaujamų rezultatų neatnešė.
„Dažnai pasipiktinimo sulaukia ir kruizinių laivų keliautojai, nes vienu metu į miestą pabyra itin didelė grupė žmonių, bet lankomuose miestuose pinigų išleidžia mažai. O, pavyzdžiui, į skaitmeninius klajoklius ar studentus, kurie, tiesą sakant, ilgalaikės nuomos kainas senamiesčiuose pakelia kur kas labiau, vandens pistoletų nenukreipia niekas. Nes jie sėdi kavinėse, apsiperka parduotuvėse, lanko lankytinus objektus, žodžiu, savo pinigus palieka šalyje", – pastebi „Travel Planet" vadovė.
Šioje vietoje O. Belova atkreipia dėmesį į kurortinio turizmo (angl. resort tourism) pranašumą – jis veikia kaip saugos vožtuvas visai turizmo ekosistemai.
„Didieji kurortai atlieka svarbią funkciją: jie priima didžiulius srautus žmonių, kuriems nereikia skverbtis į ankštus miestų senamiesčius, kad turėtų kokybiškas atostogas. Kurortinis poilsiautojas išleidžia pinigus vietoje – palaiko viešbučių personalą, vietos ūkininkus, tiekėjus, moka kurorto mokesčius – tačiau nedaro jokio spaudimo miesto būsto rinkai. Tai ekonominė nauda šaliai be socialinio konflikto su vietos bendruomene", – akcentuoja „Coral Travel" atstovė.
Pasaulio šalys ir miestai ieško vis skirtingų būdų, kaip suvaldyti srautus ir išlaikyti pusiausvyrą. Venecija įvedė 5 eurų dienos įvažiavimo mokestį (nors pirminiai duomenys rodo, kad srautų tai nesumažino), Barselona priėmė sprendimą iki 2028 m. pabaigos visiškai nebeatnaujinti visų 10 tūkst. turistinių butų licencijų, neleis autobusams įvažiuoti į centrą, apriboja kruizinių keliautojų skaičius. Italijos Činkve Terės regione išbandomos išmaniosios nuolaidų sistemos ir teminiai maršrutai, skatinantys lankytojus pasilikti ilgiau bei erdvėje pasiskirstyti tolygiau. Anglija, Norvegija taip pat svarsto dienos mokesčius. Sumos nėra tokios didelės, kad atgrasytų, bet iš surinktų pinigų bandytų atitaisyti turistų sukeliamą žalą. Maču Pikču bei Alhambros rūmai taiko išankstinę registraciją ir griežtas lankytojų kvotas, Butanas pasirinko aukštos vertės strategiją su nustatytu 200 JAV dienos mokesčiu valstybei, kurį susimoka keliautojas.

Apibendrindama O. Belova akcentuoja, kad kelionių ateitis slypi ne draudimuose, o tinkamame srautų paskirstyme laike ir požiūrių įvairovėje.
„Masinis turizmas pats savaime nėra blogybė. Noras pamatyti pasaulį, pailsėti su šeima ar tiesiog pasimėgauti saule yra natūralus kiekvieno žmogaus poreikis. Svarbiausia – suvokti savo kelionės tikslą. Jei jūsų prioritetas yra kokybiškas poilsis su vaikais, jūra ir ramybė be logistinio galvosūkio – kokybiškas kurortas suteiks viską be žalos vietinėms bendruomenėms. O jei ieškote pažinties su miestais – tam rinkimės ne sezono piką, domėkimės vietos taisyklėmis ir būkime pagarbūs aplinkai", – reziumuoja O. Belova.